Trumpai ir aiškiai apie augintinių skiepus

Skiepai — pirmasis ir svarbiausias augintinio imuninis skydas. Jie apsaugo nuo klastingų, dažnai mirtinų ligų, o kai kurios jų (pavyzdžiui, pasiutligė) pavojingos ir žmogui. Todėl skiepijant šunį ar katę apsaugomas ne tik gyvūnas, bet ir visa šeima. Šis gidas padės susigaudyti skiepų kalendoriuje ir be streso pasirūpinti skiepais, o konkrečias datas pagal augintinio gimimo dieną apskaičiuos mūsų skiepų grafiko skaičiuoklė.

Kaip veikia vakcinos?

Šuniukai ir kačiukai gimsta su laikina motinos apsauga, gauta su pienu, tačiau šiems antikūnams išsekus jauniklio organizmas lieka be gynybinės sienos. Vakcina leidžia organizmui saugiai „susipažinti“ su ligos sukėlėju ir iš anksto sukurti imuninį atsaką. Jei vėliau augintinis susidurs su tikru virusu, jo kūnas jau žinos, kaip kovoti — liga arba visai neišsivystys, arba praeis daug lengvesne forma.

Kokie skiepai reikalingi šunims?

Šunų skiepai skirstomi į pagrindinius (rekomenduojami visiems šunims) ir papildomus (parenkami pagal gyvenimo būdą ir riziką). Įstatymas privalomu laiko tik skiepą nuo pasiutligės. Dažniausiai naudojama polivalentinė, vadinamoji kompleksinė, vakcina, kuri vienu skiepu apsaugo nuo kelių ligų.

Pagrindiniai skiepai šunims

• Parvovirozė. Viena pavojingiausių ir labiausiai užkrečiamų virusinių ligų, pažeidžianti žarnyną. Šuniukams parvovirusas dažnai būna mirtinas, todėl šis skiepas gyvybiškai svarbus.
• Šunų maras ir infekcinis hepatitas. Maras — sunki liga, pažeidžianti kvėpavimo, virškinimo ir nervų sistemas, o infekcinis hepatitas (adenovirusas) pažeidžia kepenis, inkstus ir kraujagysles. Skiepai nuo šių ligų saugo svarbiausias šuns organų sistemas.
• Pasiutligė. Pagal Lietuvos teisės aktus šis skiepas privalomas visiems vyresniems nei 12 savaičių šunims, katėms ir šeškams. Be galiojančio pasiutligės skiepo su šunimi negalima keliauti ir į užsienį.

Papildomi skiepai šunims (pagal riziką)

• Paragripas. Kvėpavimo takų virusas, vienas iš vadinamojo „šunidžių kosulio“ sukėlėjų. Plinta oro lašeliniu būdu, kai šunys kosti ar čiaudi, todėl dažniausiai įtraukiamas į kompleksinę vakciną. Aikštelėse, parodose ar tiesiog pasivaikščiojimuose kontakto su kitais šunimis išvengti sunku, todėl šis skiepas naudingas dvigubai: jis saugo tavo augintinį ir mažina riziką užkrėsti kitus.
• Bordetella. Bakterija — kitas dažnas „šunidžių kosulio“ sukėlėjas. Žaibiškai plinta, kai šunys būna arti vienas kito, ir per užkrėstus daiktus: dubenėlius, žaislus. Šis skiepas ypač rekomenduojamas, jei augintinis dažnai lankosi šunų darželiuose, parodose ar gyvūnų viešbučiuose.
• Leptospirozė. Ypač aktuali, jei šuo maudosi stovinčiame vandenyje (ežere, tvenkinyje, pelkėje) ar laksto miškuose. Pagrindiniai ligos nešiotojai yra graužikai, kurie bakterijas su šlapimu išskiria į vandenį ir dirvožemį. Į šuns organizmą jos patenka per gleivinę (akių, burnos) arba odos įbrėžimus. Leptospiroze nuo augintinio gali užsikrėsti ir žmogus, todėl skiepas nuo jos dažnai įtraukiamas į kompleksinę vakciną ir kartojamas kasmet.

Šuniukų skiepų kalendorius

Tarptautinės veterinarų (WSAVA) gairės rekomenduoja paskutinę jauniklio dozę skirti ne anksčiau kaip 16 savaičių amžiaus, todėl veterinaras gali paskirti dar vieną skiepą. Jei skiepyti pradedi vėliau, grafikas bus kitoks.

Kokie skiepai reikalingi katėms?

Katėms taip pat skiriama kompleksinė trivalentė vakcina, apsauganti nuo pagrindinių „kačių epidemijų“.

Pagrindiniai skiepai katėms

• Kačių panleukopenija (kačių maras). Itin užkrečiamas ir agresyvus virusas, naikinantis baltuosius kraujo kūnelius ir pažeidžiantis virškinamąjį traktą. Aplinkoje jis ypač atsparus ir gali išgyventi iki metų, o šeimininkas jį į namus gali atnešti tiesiog ant batų padų. Todėl skiepas būtinas net katėms, kurios niekada neišeina į lauką.
• Kačių kalicivirozė (FCV) ir herpesvirusas (FHV-1, rinotracheitas). Du pagrindiniai virusai, sukeliantys vadinamąjį „kačių gripą“. Jie pažeidžia akis, nosį ir burnos ertmę (atsiranda skausmingos opos).
• Pasiutligė. Privalomas skiepas pagal Lietuvos teisės aktus, saugantis ir katę, ir šeimininką. Kaip ir šunų atveju, be šio skiepo katė negali keliauti už Lietuvos sienų.

Papildomi skiepai katėms

• Kačių leukemija (FeLV). Ypač rekomenduojama jauniems kačiukams ir katėms, kurios išeina į lauką ar susitinka su nepažįstamais gyvūnais. Virusas pažeidžia imuninę sistemą ir gali sukelti vėžinius susirgimus. Prieš skiepą veterinaras atliks greitąjį kraujo tyrimą — jau užsikrėtusiai katei skiepas padėti negali.
• Chlamidiozė (Chlamydia felis). Bakterinė infekcija, sukelianti sunkų akių uždegimą. Šis skiepas reikalingas katėms, gyvenančioms didelėse grupėse (veislynuose, prieglaudose ar namuose, kur auginama daug kačių).

Kačiukų skiepų kalendorius

Kaip ir šuniukams, veterinaras gali paskirti dar vieną trivalentės vakcinos dozę maždaug 16 savaičių amžiaus. Skiepą nuo kačių leukemijos (FeLV), jei jo reikia, dažniausiai pradeda kartu su pirmaisiais skiepais, atlikus tyrimą.

Skiepų kaina: ko tikėtis veterinarijos klinikoje?

Skiepų kaina priklauso nuo klinikos, miesto ir vakcinos sudėties. 2026 m. rudenį didžiųjų miestų klinikose kainos buvo maždaug tokios:

Kai kuriose klinikose pasiutligė jau įtraukta į kompleksinės vakcinos kainą, o skiepijant dažnai atliekama ir bendra gyvūno apžiūra. Prieš vizitą verta pasitikslinti, kas įskaičiuota.

Skiepų pasas ir revakcinacija

Vienkartinis skiepų kursas nesuteikia imuniteto visam gyvenimui — laikui bėgant organizmo apsauga silpsta, todėl skiepus reikia reguliariai kartoti. Priklausomai nuo vakcinos ir ligos, jie atliekami kasmet arba kas 2–3 metus. Visi skiepai, vakcinų lipdukai ir kito vizito data žymimi augintinio skiepų pase (arba ES gyvūno augintinio pase). Šį dokumentą reikia turėti vykstant pas veterinarą, į parodas ar keliones.

Keliaujant po ES, gyvūnas turi būti paženklintas mikroschema ir paskiepytas nuo pasiutligės, o po pirmojo pasiutligės skiepo išvykti galima ne anksčiau kaip po 21 dienos. Kad nepraleistum svarbios datos, susidaryk asmeninį skiepų grafiką.

Dažni klausimai